Augalų ligos ir kvalifikacija
Fitopotologija – mokslas tiriantis augalų ligas, dėl ko jos atsirado, kaip jų išvengti.
Ligos kvalifikavimas:
- Pagal išorinius simptomus.
- Pagal ligos lokalizaciją (padėtį) lapuose, žieduose ir t.t.
- Pagal ligos trukmę: chroniška – ilgai, sezoninė – tuo sezonu, tais metais.
- Pagal augalų amžių: daigų, suaugusių augalų.
- Pagal augalus maitintojus.
- Pagal ligos etiologijos: kokios kilmės patogeninės, ar ne patogeninės.
Neinfekcinės ligos
- Nepalankių meteorologinių sąlygų sukeltos ligos: šviesa, tamsa, krituliai (vainiklapiui), pavasarinės šalnos.
- Nepalankių dirvos sąlygų sukeliamos ligos: drėgmė, aeracija, dirvos struktūra, ph.
- Mechaninis žalojimas: nudeginimas cheminėmis medžiagomis, kauptuku ar kitaip.
Infekcinės ligos
- Sukeliamos mikroorganizmais ir perduodamos kitiems augalams. Mikroorganizmai sukeliantys ligas skirstomos pagal lokalizaciją į:
- Endoparazitus – augalo šeimininko viduje.
- Indoparazitai – ant augalo paviršiaus
- Pagal mitybos būdą į:
-
- fakultatyvinius (sąlyginius) – gyvena ir augalui augant i mirus.
- Obligaciniai (tikrieji) – tik ant gyvo augalo.
Šių ligų požymiai:
- Dėmės
- Valktis ir apnašos
- Pūslelės, spuogeliai
- Vytuliai
- Gleiviplūdis, lipaplūdis
- Išaugos
- Puviniai
- Vaisių mumifikacija
- Žaizdos
10. Kempinės
Virusai – sukelia virusines ligas. Tai niukleininių rūgščių, kurias dengia baltyminis apvalkalas neląsteliniais struktūros dariniai. Požymiai: mozaikos, dryžligės, žieduotosios dėmėtligės, deformacijos, nanizmas (neužaugos), nekrozės.
Citoplazmos – tai parazitinių grybų protoplazmos gumulėliai, be apvalkalėlių, esantys šeimininko augalo ląstelėse. Požymiai: gelta, stolburas, štrichas, proloferacija.
Bakterinės ligos – becheorofiliai, be ląstelininei organizmai. Požymiai: Audinių sukamštėjimas, pirmalaikis augalų žiedų ir šoninių ūglių išsivystymas, šlapias puvinys, atskirų augalo dalių augimo sutrikimas.
Grybinės ligos – įvairių grybų sukeliamos ligos. Dubiagrybiai, aukšliagrybiai, popedgrybiai, grybščiai.