Mūsų gamta


   

Miško dovanos

Meniškos prigimties žmogus miške stebėdamas keistų formų medžių kamienus, šakas ar kelmus, vietoje jų gali įsivaizduoti žmo­gaus, žvėries ar kito padaro figūrą, t.y. „matyti” miško skulptūrą, ir šiek tiek padailinęs, nupjovęs, patrumpinęs šaknį ar šaką, gali su­kurti nuostabų menišką kūrinį. Medžio šakų vingiuose, išverstuose kelmuose, jų šaknyse, kamienų gumbuose, gumburuose, ataugo­se, nuopjovose patyręs ir nagingas meistras įžvelgia gamtos linijų ir formų natūralų grožį ir plastiškumą. Apdorodamas gamtos do­vanas jis paryškina medienos tekstūrą ir originalią faktūrą, spalvą, formą, t.y. meniškai apipavidalina gamtinės medžiagos grožį ir sa­vaip užbaigia tai, ką pradėjo gamta.

Miško radinį reikia kruopščiai apžiūrėti, atskirti nuo medžio, nuvalyti purvą ir puvėsius, nulupti žievę ir apgenėti. Žievę ir ša­kas pašalinti galima tik įsitikinus, kad būsimam kūriniui jų nerei­kės. Maždaug įsivaizduojant kūrinio dydį ir formą, jį apipjaustyti ir apgenėti reikia su tam tikra atsarga, kad be reikalo per daug nepatrumpintume, tai padaryti visuomet suspėsime. Spygliuočių žievė dažniausiai nulupama, o ąžuolo, uosio bei kitų lapuočių gali ir likti.

Mediniai longboard, konsultacijos.

Miško radinius reikia gerai išdžiovinti, kad neįsiveistų grybinės ligos ir puvinys.  Džiovinama lėtai, kad nesuskilinėtų. Jeigu susida­ro defektai, juos galima užtaisyti glaistu, pagamintu iš smulkių pjuvenų ir klijų arba lako mišinio.