Mūsų gamta


   

Biologinės įvairovės praradimas pasaulyje

Pagal aplinkosaugos propagandos žurnalo “The Ecologist” duomenis, 50-100 organizmų rūšių išnyksta kasdien, 10 000 kartų greičiau, nei natūraliu būdu, per pastaruosius 65m. greičiau, nei bet kada anksčiau. Pagal WWF (WorldWideFund-pasaulio gamtos fondo), nuo 1970m. 15 proc. sumažėjo 282-iejų miške gyvenančių rūšių populiacijų individų. Apžvalgos “Bioįvairovės praradimas” pabaigoje įspėjama, jog jei organizmų rūšys nyks tokiu tempu, kaip dabar, mes prarasime pusę Žemės augalų ir gyvūnų rūšių per 50 metų.
Miško augalų ir gyvūnų rūšys nyksta intensyviai eksploatuojant miškus, ypač taikant plynus kirtimus. “The Ecologist” apžvalgoje “Pramoninė miškininkystė” (birželis, 2003) teigiama, jog pasaulyje per minutę iškertamas 21 akras (1 akras-4047 m2 –0.4 ha). Daugiau nei 1.250 akrų (505.9 ha) iškertama per valandą, o apytiksliai 30.200 akrų (12.222 ha) per dieną. 11 mln. akrų iškertama per metus (445.2 ha). Vaizdesniam palyginimui- “The Ecologist” duomenimis, per sekundę iškertama 2.5 akrų- beveik 2 futbolo laukų dydžio ploto. Per dieną nukertama miškų plotų, lygių Niujorko miesto plotui, o per metus iškertama daugiau miškų plotų, nei Lenkijos plotas.
Plynam kirtimui dažnai naudojama medkirtė, kuri savo kelyje kerta viską-taigi sunaikina augalų, gyvūnų, grybų buveines. Toje pačioje apžvalgoje teigiama, jog per pirmus 10 medžių augimo metų, medžiai išskiria daugiau anglies dvideginio, nei sugeria ir spėjama, kad toks reiškinys prisideda prie klimato šiltėjimo. Medkirtei kertant ir stuobrius, ir krūmus, ant dirvožemio  atsiduria daug organinės medžiagos, kuri skaidydamasi taip pat išskiria daug anglies dioksido. Kirtavietė gali būti valoma naudojant herbicidus (Tasmanijoje naudojamas napalmas), o vėliau tokioje vietoje sodinama monokultūra ir tokia miško plantacija turės 90-95 proc. mažiau organizmų rūšių, nei natūraliai ataugantis miškas (apie medinius laiptus).
Kertant miškus nyksta daugybė gyvūnų, augalų rūšių “The Ecologist” duomenimis. Tai Amūro leopardas, raudonasis kedras, orangutangas, Sibiro tigras, dėmėtoji pelėda, raudonasis vilkas, Port-Orfordo kedras, Atlanto lašiša, taurusis sakalas, dėmėtoji pelėda, primatas laibapirštis ir daug kitų,
Galima baigti Harry Merlo, buvusio medienos ruošos kompanijos vadovo žodžiais: “Mums reikia visko, čia esančio. Mes kirsime miškus iki begalybės. Tai mūsų. Ir mums reikia visko. Dabar.”

            Pagal aplinkosaugos propagandos žurnalo “The Ecologist” duomenis, 50-100 organizmų rūšių išnyksta kasdien, 10 000 kartų greičiau, nei natūraliu būdu, per pastaruosius 65m. greičiau, nei bet kada anksčiau. Pagal WWF (WorldWideFund-pasaulio gamtos fondo), nuo 1970m. 15 proc. sumažėjo 282-iejų miške gyvenančių rūšių populiacijų individų. Apžvalgos “Bioįvairovės praradimas” pabaigoje įspėjama, jog jei organizmų rūšys nyks tokiu tempu, kaip dabar, mes prarasime pusę Žemės augalų ir gyvūnų rūšių per 50 metų. 
      Miško augalų ir gyvūnų rūšys nyksta intensyviai eksploatuojant miškus, ypač taikant plynus kirtimus. “The Ecologist” apžvalgoje “Pramoninė miškininkystė” (birželis, 2003) teigiama, jog pasaulyje per minutę iškertamas 21 akras (1 akras-4047 m2 –0.4 ha). Daugiau nei 1.250 akrų (505.9 ha) iškertama per valandą, o apytiksliai 30.200 akrų (12.222 ha) per dieną. 11 mln. akrų iškertama per metus (445.2 ha). Vaizdesniam palyginimui- “The Ecologist” duomenimis, per sekundę iškertama 2.5 akrų- beveik 2 futbolo laukų dydžio ploto. Per dieną nukertama miškų plotų, lygių Niujorko miesto plotui, o per metus iškertama daugiau miškų plotų, nei Lenkijos plotas. 
      Plynam kirtimui dažnai naudojama medkirtė, kuri savo kelyje kerta viską-taigi sunaikina augalų, gyvūnų, grybų buveines. Toje pačioje apžvalgoje teigiama, jog per pirmus 10 medžių augimo metų, medžiai išskiria daugiau anglies dvideginio, nei sugeria ir spėjama, kad toks reiškinys prisideda prie klimato šiltėjimo. Medkirtei kertant ir stuobrius, ir krūmus, ant dirvožemio  atsiduria daug organinės medžiagos, kuri skaidydamasi taip pat išskiria daug anglies dioksido. Kirtavietė gali būti valoma naudojant herbicidus (Tasmanijoje naudojamas napalmas), o vėliau tokioje vietoje sodinama monokultūra ir tokia miško plantacija turės 90-95 proc. mažiau organizmų rūšių, nei natūraliai ataugantis miškas. 
      Kertant miškus nyksta daugybė gyvūnų, augalų rūšių “The Ecologist” duomenimis. Tai Amūro leopardas, raudonasis kedras, orangutangas, Sibiro tigras, dėmėtoji pelėda, raudonasis vilkas, Port-Orfordo kedras, Atlanto lašiša, taurusis sakalas, dėmėtoji pelėda, primatas laibapirštis ir daug kitų, 
      Galima baigti Harry Merlo, buvusio medienos ruošos kompanijos vadovo žodžiais: “Mums reikia visko, čia esančio. Mes kirsime miškus iki begalybės. Tai mūsų. Ir mums reikia visko. Dabar.”